Kuo dėtas vanduo?
Ko gero, jau žinote, kad antrinėje virškinimo stadijoje (pirmoji vyksta dar burnoje), mūsų nurytas maistas yra veikiamas skrandžio sulčių ir, kuo tos sultys „stipresnės“, tuo „teisingiau“ maistas ardomas. Gera pradžia – pusė darbo.
Taigi, be galo svarbu tos „gerosios pradžios“ nesugadinti. O gadiname ją patys, nieko neverčiami ir su dideliu malonumu.
Bet koks papildomas skystis valgymo metu ar iš karto po jo, sėkmingai skiedžia mūsų skrandžio sultis ir taip sugadina visą taip gerai pradėtą darbą.
Taisyklės labai paprastos: vandenį gerti tik prieš valgant (ne mažiau 15 minučių), o valgant ir pavalgius vandenį gerti griežtai draudžiama. Idealu būtų „ištraukti“ iki 2 valandų, o jau po to galite susiversti, kad ir visą kibirą tyro vandenio.
Antras baisus ir mums įprastas dalykas: pavalgius atsigerti arbatos ar kavutės. Tai jokiu būdu neskatina virškinimo, o atvirkščiai – ne tik, kad atskiedžia skrandžio sultis, bet ir trukdo įsisavinti maiste esančius mikroelementus.
Ar jūsų nekankins troškulys? Taip, gali kankinti, tačiau tik iš pradžių, kol neįprasite, kad prieš valgant reikia atsigerti. Taip pat troškulys – maisto indikatorius. Geras, „teisingas“ maistas niekada neiššauks ūmaus troškulio, nors, po valandėlės galite pradėti norėti gerti. Dar kiek pakentėję, vandenį gersite tarsi patį skaniausią gėrimą pasaulyje ir, be jokių kančių, galėsite išgerti taip rekomenduojamus jo didesnius kiekius. „Neteisingas“ maistas jus kankins begaliniu troškuliu ir jūs, jei dar vis bandysite mąstyti, suvoksite, kad valgote kažką tai neteisingo, gal net nevalgomo. Bet kokiu atveju, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
maistologas 