Energijos atsargos

Gyvybinės energijos atsargos kaupiamos trimis pavidalais. Organizmas lengviausiai gauna energijos iš kraujyje esančio cukraus. Kadangi cukrus sparčiai panaudojamas energijai gaminti, jo kiekis kraujyje labai nepastovus. Cukraus kiekį kraujyje reikia nuolat papildyti iš kito – didesnio „degalų“ šaltinio. Šis šaltinis – glikogenas, kurio struktūra artima krakmolui. Glikogeno atsargos kaupiasi raumenyse ir kepenyse. Glikogenas lengvai virsta cukrumi, kurį degindamas organizmas gauna energijos. Trečiasis energijos „sandėlis” yra riebalai. Riebalų pavidalu sukaupta potenciali energija gerokai didesnė nei gaunama iš glikogeno, tačiau organizmas iš riebalų energijos gauna kur kas sunkiau.

Jei kūno sukauptą energiją lygintume su pinigų atsargomis, kraujyje esantį cukrų būtų galima vadinti kišenėje ar piniginėje laikomais pinigais – jie lengvai pasiekiami, tačiau palyginti greitai išeikvojami; glikogenas prilygsta einamajai banko sąskaitai, iš kurios nesunku papildyti piniginę; riebalai – tarsi solidus terminuotasis indėlis, kurį kebliau paimti.

Kraujyje esantis cukrus tiesiogiai panaudojamas energijai gaminti. Raumenyse ir kepenyse sukauptos glikogeno atsargos
panaudojamos kaip energijos šaltinis, kai kraujyje sumažėja cukraus. Riebalų pavidalu sukauptos potencialios energijos atsargos yra paskutinis energijos šaltinis – jis panaudojamas tik išimtiniais atvejais.

Energijos teikiantis maistas

Trys pagrindinės energijos teikiančios maisto sudedamosios dalys yra angliavandeniai, riebalai ir baltymai.Tam tikras šių pagrindinių elementų santykis lemia maisto kaip energijos šaltinio kokybę.

Angliavandeniai

Angliavandenių šaltinis – cukrus ir krakmolas. Angliavandenių junginių pagrindas – monosacharidų molekulės. Tipiškos monosacharidų molekulės yra gliukozės (cukraus) struktūros pagrindas. Krakmolas — ilgų monosacharidų molekulių grandinių junginys. Vykstant medžiagų apykaitai ląstelėse sukuriamos energijos kiekis matuojamas kalorijomis. Organizmo sudegintas gramas angliavandenių išskiria maždaug 4 kilokalorijas. Reikiamą cukraus kiekį kraujyje iš esmės palaiko angliavandeniai – iš kitų maisto medžiagų organizmas gali gauti tik labai ribotą cukraus kiekį. Vadinasi, angliavandeniai
yra būtina mitybos dalis, vienas pagrindinių energijos šaltinių. Angliavandenių gausu duonoje, ryžiuose, makaronuose, sausainiuose, javainiuose, bulvėse, šviežiuose ir džiovintuose vaisiuose, pupelėse, žirniuose, uogienėje, meduje.

Riebalai

Pagrindinis riebalų komponentas – triglicerido molekulė. Prieš rezorbuodamosi į kraują triglicerido molekulės virškinimo metu suskaidomos. Kai kuriuos pagrindinius riebalų komponentus organizmas naudoja kaip degalus – sudegintas gramas riebalų išskiria 9 kilokalorijas. Tačiau didžioji maiste esančių trigliceridų dalis vėl virsta riebalais, kurie kaupiasi organizme. Nors daug riebalų turintys maisto produktai papildo organizmo degalų atsargas, tačiau jų teikiama energija sunkiai atsipalaiduoja ir valgant daug riebaus maisto galima pakenkti savo sveikatai. Daug riebalų turintys maisto produktai — sviestas,
margarinas, įvairių rūšių aliejus, mėsa ir paukštiena (ypač jautiena, aviena, kiauliena ir antiena), padažai, paštetai, sūris.

Baltymai

Baltymai yra stambiamolekuliniai junginiai, kurie skaidomi skyla į aminorūgštis. Aminorūgštys organizmui būtinos kaip audinių, pavyzdžiui, raumenų, hormonų ir fermentų struktūros pagrindas. Kraštutinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, badaujant, kai išeikvojamos angliavandenių ir riebalų atsargos, aminorūgštis organizmas gali panaudoti kaip dalinį energijos šaltinį.
Sudegintas gramas baltymų išskiria maždaug 4 kilokalorijas.Tačiau esant normaliai organizmo būklei baltymai beveik negeneruoja energijos. Daug baltymų yra mėsoje, riešutuose, ankštiniuose augaluose (žirniuose, pupelėse, lęšiuose), žuvyje, piene, sūryje, jogurte, kiaušiniuose.

Daiginti grikiai ir želmenys

Žalieji grikiai, skirti daiginimui, yra pilnai subalansuotas savo sudėtimi maisto produktas. Daiginant jo nauda padidėja daugybę kartų. Jei jums svarbi jūsų sveikata, tuomet maistas, kurį valgote, turėtų būti augalinis, žalias, kiek galima mažiau apdorotas – gyvas, o tai reiškia – gebantis sudygti.

Žalieji grikiai turi savyje tripsino inhibitoriaus, kuris atsparus bet kokiam terminiam apdorojimui. Tripsinas trukdo organizmui pasisavinti baltymus. Ir egzistuoja tik vienas būdas sumažinti jo aktyvumą – tai daiginti augalo sėklas. Tikri žali, neapdoroti grikiai lengvai daiginami, greitai sudygsta. Be to, jų daigai daug skanesni, nei kitų ankštinių ar grūdinių augalų. Užtenka tik kartą paragauti, kad įsitikintum, jog žalieji grikiai – tai gyvas, švelnus ir skanus maistas.

Dažniausiai valgoma po 5-7 valgomus šaukštus per kartą, arba 100-150 g pavertus sausom kruopom (1 stiklinė su kaupu – 220 g ). Jei turite problemų su sveikata, sportuojate ar dirbate fizinį darbą, tokiu atveju reiktų suvartoti po 200-300 g (sausų kruopų) ir daugiau per dieną. Valgyti sudaiginus, reguliariai, ilgesnį laiką (keletą mėnesių) po 5-7 valgomus šaukštus 3 kartus per dieną.

Žalieji grikiai, trumpai pamirkyti vandenyje, dar netinka vartojimui. Griežtai draudžiu juos valgyti. Vien tik išmirkymo maža. Tuomet tik prasideda aktyvus skilimo procesas, bet dar nesumažėja inhibitorių aktyvumas. Reikia palaukti, kol grikiai visiškai sudygs, kad produktas taptų lengvai virškinamas.

Nerekomenduoju naudoti žaliųjų grikių želmenų, nes :

– tai neskanu.

– lapai ir stiebai turi nuodingų medžiagų. Atlikus bandymą su gyvūnais, buvo pastebėta, kad šeriant juos grikių želmenimis dideliais kiekiais, gyvūnams imdavo slinkti kailis!

mini paskola

Maistas kaip vaistas

Gyvenimas mums suteikia begalę pasirinkimų. Vienas iš jų, kai kalbame apie mitybą. Daugelį maisto produktų pasirenkame be reikalo, o tų kurių turėtume valgyti – vengiame. Kitaip tariant, mes pamirštame, kad maisto produktuose yra gydomųjų elementų.
Maistas yra vaistas, nes jis suteikia energijos augimui ir vystymuisi.

Hipokratas, laikomas Vakarų medicinos tėvu, yra pasakęs – „mityba yra sveikatos esmė. Tegul maistas būna jūsų vaistas“. Pati gamta duoda mums maisto, turinčio sveikatai ir gyvybingumui reikalingų savybių, kurios leidžia nugalėti ligas bei užtikrina gerą sveikatą. Dabar žinome, kad mažiau nei 15 proc. šiuolaikinių negalavimų ir sutrikimų yra genetinės kilmės. Pirminės vakarietiškų ligų priežastys slypi mitybos įpročiuose, priklauso nuo gyvenimo būdo. Rafinuoti maisto produktai neabejotinai yra pagrindiniai vakarietiškų sveikatos problemų bei prastos sveikatos kaltininkai. Jie nesuteikia atstatomųjų galių, kurias kadaise gaudavome iš nerafinuoto, gryno maisto. Pavyzdžiui, perdirbant viso grūdo javų miltus į baltus aukščiausios rūšies miltus, iš jų pašalinama 80 proc. visų mineralų, 90 proc. visų vitaminų ir beveik visos skaidulos.
Lygiai taip pat, dezodoruojant ir rafinuojant aliejų, iš jų dingsta daug svarbių maistingų medžiagų, susidaro nenatūralūs junginiai. Balta duona, balti ryžiai, baltas cukrus, balti makaronai, rafinuotas ir dezodoruotas aliejus perdirbimo metu tarsi pakeičiami į „tuščias“ kalorijas.

Dukart tapęs Nobelio premijos laureatas Linus Pauling pasakė: „Pilnavertė mityba – tai ateities medicina“.