VANDUO – SVEIKATOS ŠALTINIS

Kuo dėtas vanduo?
Ko gero, jau žinote, kad antrinėje virškinimo stadijoje (pirmoji vyksta dar burnoje), mūsų nurytas maistas yra veikiamas skrandžio sulčių ir, kuo tos sultys „stipresnės“, tuo „teisingiau“ maistas ardomas. Gera pradžia – pusė darbo.
Taigi, be galo svarbu tos „gerosios pradžios“ nesugadinti. O gadiname ją patys, nieko neverčiami ir su dideliu malonumu.
Bet koks papildomas skystis valgymo metu ar iš karto po jo, sėkmingai skiedžia mūsų skrandžio sultis ir taip sugadina visą taip gerai pradėtą darbą.
Taisyklės labai paprastos: vandenį gerti tik prieš valgant (ne mažiau 15 minučių), o valgant ir pavalgius vandenį gerti griežtai draudžiama. Idealu būtų „ištraukti“ iki 2 valandų, o jau po to galite susiversti, kad ir visą kibirą tyro vandenio.
Antras baisus ir mums įprastas dalykas: pavalgius atsigerti arbatos ar kavutės. Tai jokiu būdu neskatina virškinimo, o atvirkščiai – ne tik, kad atskiedžia skrandžio sultis, bet ir trukdo įsisavinti maiste esančius mikroelementus.
Ar jūsų nekankins troškulys? Taip, gali kankinti, tačiau tik iš pradžių, kol neįprasite, kad prieš valgant reikia atsigerti. Taip pat troškulys – maisto indikatorius. Geras, „teisingas“ maistas niekada neiššauks ūmaus troškulio, nors, po valandėlės galite pradėti norėti gerti. Dar kiek pakentėję, vandenį gersite tarsi patį skaniausią gėrimą pasaulyje ir, be jokių kančių, galėsite išgerti taip rekomenduojamus jo didesnius kiekius. „Neteisingas“ maistas jus kankins begaliniu troškuliu ir jūs, jei dar vis bandysite mąstyti, suvoksite, kad valgote kažką tai neteisingo, gal net nevalgomo. Bet kokiu atveju, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

Maistas kaip vaistas

Gyvenimas mums suteikia begalę pasirinkimų. Vienas iš jų, kai kalbame apie mitybą. Daugelį maisto produktų pasirenkame be reikalo, o tų kurių turėtume valgyti – vengiame. Kitaip tariant, mes pamirštame, kad maisto produktuose yra gydomųjų elementų.
Maistas yra vaistas, nes jis suteikia energijos augimui ir vystymuisi.

Hipokratas, laikomas Vakarų medicinos tėvu, yra pasakęs – „mityba yra sveikatos esmė. Tegul maistas būna jūsų vaistas“. Pati gamta duoda mums maisto, turinčio sveikatai ir gyvybingumui reikalingų savybių, kurios leidžia nugalėti ligas bei užtikrina gerą sveikatą. Dabar žinome, kad mažiau nei 15 proc. šiuolaikinių negalavimų ir sutrikimų yra genetinės kilmės. Pirminės vakarietiškų ligų priežastys slypi mitybos įpročiuose, priklauso nuo gyvenimo būdo. Rafinuoti maisto produktai neabejotinai yra pagrindiniai vakarietiškų sveikatos problemų bei prastos sveikatos kaltininkai. Jie nesuteikia atstatomųjų galių, kurias kadaise gaudavome iš nerafinuoto, gryno maisto. Pavyzdžiui, perdirbant viso grūdo javų miltus į baltus aukščiausios rūšies miltus, iš jų pašalinama 80 proc. visų mineralų, 90 proc. visų vitaminų ir beveik visos skaidulos.
Lygiai taip pat, dezodoruojant ir rafinuojant aliejų, iš jų dingsta daug svarbių maistingų medžiagų, susidaro nenatūralūs junginiai. Balta duona, balti ryžiai, baltas cukrus, balti makaronai, rafinuotas ir dezodoruotas aliejus perdirbimo metu tarsi pakeičiami į „tuščias“ kalorijas.

Dukart tapęs Nobelio premijos laureatas Linus Pauling pasakė: „Pilnavertė mityba – tai ateities medicina“.