Žalieji grikiai užima deramą vietą žaliavalgiškame racione, greta vaisių, daržovių, riešutų. Tyrinėtojų nuomone, grikių daigai unikalūs savo sudėtimi ir teisingai vartojant aprūpina žmogaus organizmą reikalingomis medžiagomis, vitaminais, mikro ir makro elementais, flavonoidais, alkaloidais, baltymais, riebalais bei sudėtingais angliavandeniais. Vegetarams ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojams, žalieji grikiai gali tapti puikiu mitybos raciono papildymu, pakeisti degintas ir rafinuotas kruopas.
Žali grikiai priklauso mažai kalorijų turinčių maisto produktų grupei. Jų kaloringumas tesiekia 209,2 -100 g. Daiginant jų kaloringumas mažėja dėl vykstančių cheminių procesų. Žalių grikių sudėtis unikali. Japonų dietologas Dz. Azava, grikius kelia į pirmą vietą pagal naudingumą ir energetinę vertę. Antroje jo sąrašo vietoje yra soros. Toliau rikiuojasi ryžiai, avižos, miežiai ir kt.
Žaliuose grikiuose yra unikalūs baltymai, kurie įeina į 8 nepakeičiamų aminorūgščių sudėtis, juose gausu lizino, kuris svarbus gerai kalcio absorbcijai ir raumenų baltymų formavimuisi. Tai viena svarbiausių amino rūgščių žmogui. Pavyzdžiui, kiek lizino turi 100 g baltymo: kiaušinyje-6,0 , grikiuose-5,1 ,miežiuose -3,7 ir kviečiuose- 2,5.
Pagal savo biologinę vertę,kokybę ir maistingumą, grikių baltymai prilygsta vištos kiaušinio baltymams, kurie geriausiai subalansuoti ir vertingi. Pagal įsisavinimą jie artimi ankštinių kultūrų produktų baltymams. Pagal baltymų kiekį, grikiai atsilieka nuo avižų, bet pralenkia kviečius, ryžius, soras ir kukurūzus.
Šie grikiai neturi gliuteino, augalinio baltymo, kuris dažniausiai randamas grūdinėse produktuose: kviečiuose, rugiuose, miežiuose, avižose. Gliuteinas yra netirpus vandenyje baltymas, kuris gali nusėsti ant žarnyno sienelių ir pabloginti žarnyno darbą. Jei jūs sergate celiakija ar yra jautrumas gliuteinui, žali grikiai bus puikus javų pakaitalas.
Biologiškai aktyvios medžiagos grikių kruopose garantuoja kokybišką ląstelių augimą, dauginimąsi, atsinaujinimą organizme.
Žalieji grikiai pranoksta javus pagal mikro ir makro elementų sudėtį. Grikiuose daugiau geležies, kalio, kalcio, boro. Taip pat turi daugiau vitaminų B1, B2, PP, E. Net 2,3 karto daugiau vitamino E ir 3 kartus daugiau vitamino PP yra žaliuose grikiuose, nei avižose ir rugiuose.
Grikiai yra pagrindinis P vitamino šaltinis, į kurio sudėtį įeina rutinas, katechinas, kvercertinas, citrinas, hesperidinas, eriodiktiolas, cianidinas. Tai bioflavanoidas ir stipriausias antioksidantas. Vitaminas P pasižymi kapiliarus stiprinančiu priešbakteriniu poveikiu, turi švelniai malšinančių skausmą savybių.
Pagal magnio kiekį, šie grikiai aplenkia avižas, kviečius, rugius 1,9-2,2 karto, ryžius – 4 kartais. Magnio trūkumas gali išprovokuoti vėžinius susirgimus. Kaip tvirtino japonų mokslininkas, profesorius Kacudzo Niši – vienos pačių efektyviausių sveikatingumo sistemos kūrėjų ištyręs ryšį tarp vežinių susirgimų ir magnio trūkumo organizme.
Boro kiekis žaliuose grikiuose 2,5 karto didesnis nei kitose grūdinėse kultūrose. Boras reguliuoja priešskydinių liaukų veiklą, pagerėja kalcio, magnio, fosforo apykaita – tai pagrindinė kaulų struktūros statybinė medžiaga. Boras apsaugo organizmą nuo šių medžiagų netekimo.
Pasidalinu ir patiekalo receptu bei vaizdo įrašu su papildoma informacija.
maistologas 