Nors bananuose yra 4 kartus daugiau baltymų, 2 kartus angliavandenių, 3 kartus fosforo, 5 kartus vitamino A bei geležies ir 2 kartus kitų vitaminų bei mineralų nei obuoliuose, pagrindinis jų elementas, dėl kurio itin vertinami bananai, yra būtent kalis.
• Bananai, kaip ir visi vaisiai, savyje turi vitamino C, kuris yra galingas antioksidantas, padedantis organizmui nesenti bei padedantis kovoti su peršalimu.• Dėl bananuose esančio vitamino E, reguliarus bananų valgymas stabdo senatvės požymius, didina odos stangrumą ir yra gera profilaktinė priemonė prieš raukšles.
• Vitaminas PP, kurio yra bananuose, yra svarbus medžiagų apykaitos procesuose, kurie vyksta organizme.
• Bananuose gausu B grupės vitaminų, tad jie gerina protinę veiklą ir susikaupimą, stiprina nervų sistemą, didina atsparumą stresui.
• Be to, bananuose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio ir nedidelis kiekis geležies.
• Bananai yra svarbus energijos šaltinis. Juose daug angliavandenių – sacharozės, fruktozės, gliukozės, taip pat vitaminų, mineralinių medžiagų. Du bananai suteikia pakankamai energijos 90 minučių trukmės intensyviai mankštai, todėl jie yra ypač vertinami sportininkų.
• Hipertenzija – bananas yra mūsų širdies draugas, kadangi jis yra geriausias kalio šaltinis (100 g bananų turi 370 mg kalio). Suvalgant 3-4 bananus per dieną, galima patenkinti beveik pusę paros normos šio labai svarbaus mūsų organizmui, metalo. Kalis yra būtinas normaliam širdies raumens funkcionavimui, be to skatina vandens ir druskų apytaką organizme. Todėl reguliarus bananų valgymas sumažina insulto bei infarkto riziką bei normalizuoja padidintą kraujospūdį.
Kuo vertingos daigintos sėklos?
1. Sėklų dygimo metu jose kelis kartus padaugėja maistinių medžiagų: vitaminų, mikroelementų, fermentų. Pavyzdžiui sudygusiuose kviečių grūduose atrasta 50 kartų didesnis vitamino E kiekis lyginant su nedaigintais grūdais, 10 kartų daugiau vitamino B6, 2-4 kartus daugiau vitaminų B1, B2, B3, PP, 2 kartus daugiau baltymų.
2. Daigintose sėklose esantys baltymai skatina ląstelių ir audinių dauginimąsi ir atsinaujinimą,
3. Puikus Omega 3 bei tirpiųjų skaidulų šaltinis. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi įtakos širdies ir smegenų veiklai, gerina kraujo sudėtį, saugo organizmą nuo mažakraujystės.
4. Tyrimais nustatyta, kad daigintose sėklose esančios biologiškai aktyvios medžiagos skatina žmogaus organizme vykstančius regeneracijos procesus, šalina iš jo toksines medžiagas, laisvuosius radikalus, nes jose gausu antioksidantų.
5. Daiguose esantis kalis saugo raumenis nuo atrofijos.
6. Vartojant daigintas sėklas gerėja virškinimas ir žarnyno peristaltika, mažėja pilvo pūtimas, nes daigintose sėklose gausu fermentų.
7. Stiprėja plaukai ir jų šaknelės, stabdomas plaukų slinkimas. Daigintos sėklos praturtina bet kurią sveiką dietą (subalansuotą mitybą).
Skirtingų rūšių sėklų skonis ir maistinės savybės skiriasi, daigintose:
– ridikėlių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2, B3 ir C, taip pat kalcio, fosforo, geležies, natrio ir magnio.
– lęšių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2, B3, B6, B12, C ir E, taip pat fosforo, geležies, cinko, magnio ir natrio. Lęšių sėklos, sumaišytos su kviečių, avižų, miežių, grikių, valgomųjų lęšių ar sojų sėklomis ir pagardintos medumi, – puikus skanėstas.
– porų sėklose gausu vitaminų, kalcio, fosforo, geležies, natrio ir magnio.
– ožragių sėklose gausu vitaminų B1, B2, B3, B5, A ir D, geležies, fosforo, cholino. Cholinas padeda skaidyti ir pašalinti riebalus. Daigintų ožragių ir kitų sėklų mišiniai patiekalui suteikia ne tik gerą skonį, bet ir malonų riešutų kvapą.
– linų sėklose gausu vitaminų E, F ir K, geležies, magnio, fosforo, jodo. 1-2 daigintos linų sėklos -puikus Omega 3 šaltinis. Daigintos linų sėklos vartojamos sumaišytos su kitomis daigintomis sėklomis.
– pipirnių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2, B3, C ir D, taip pat kalio, kalcio, jodo, geležies ir fosforo. Pipirnes gardu valgyti tiesiog su duona ar jomis apibarstyti virtas bulves. Puikiai tinka kiaušinių patiekalams pagardinti ar sumuštiniams, ypač su sūriu.
– garstyčių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2 ir C, eterinio aliejaus, fosforo, kalio ir geležies. Garstyčių daigus gardu valgyti tiesiog su duona ar jais apibarstyti virtas bulves.
– liucernų sėklose gausu vitaminų C, A ir D, taip pat chlorofilo, 8 rūšių aminorūgščių, kurias žmogaus organizmas pasisavina su maistu arba vartojant maisto papildus. Liucernų ir saulėgrąžų daigų mišinys puikiai tinka salotoms pagardinti. Įrodyta, kad selenas, kurio gausu daigintose liucernų sėklose, saugo nuo vėžinių susirgimų.
Pipirinių, porų, ožragių, garstyčių bei ridikėlių daugintos sėklos – aštroko skonio, o linų bei liucernų sėklos – švelnaus skonio.
Daiginti tinka visų maistinių augalų (įvairių ankštinių daržovių, ridikų, ridikėlių, garstyčių, kopūstų, svogūnų, grūdinių augalų) ir kai kurių pašarinių augalų (vikių, liucernų, dobilų, ožiarūčių) sėklos.
Netinka bulvių, pomidorų ir pelėžirnių genties sėklos, nes jose kaupiasi toksiški junginiai – nuodingi glikozidai.
Skirtingų rūšių sėklos pasižymi skirtingomis skonio savybėmis.
maistologas 