Žalieji grikiai, skirti daiginimui, yra pilnai subalansuotas savo sudėtimi maisto produktas. Daiginant jo nauda padidėja daugybę kartų. Jei jums svarbi jūsų sveikata, tuomet maistas, kurį valgote, turėtų būti augalinis, žalias, kiek galima mažiau apdorotas – gyvas, o tai reiškia – gebantis sudygti.
Žalieji grikiai turi savyje tripsino inhibitoriaus, kuris atsparus bet kokiam terminiam apdorojimui. Tripsinas trukdo organizmui pasisavinti baltymus. Ir egzistuoja tik vienas būdas sumažinti jo aktyvumą – tai daiginti augalo sėklas. Tikri žali, neapdoroti grikiai lengvai daiginami, greitai sudygsta. Be to, jų daigai daug skanesni, nei kitų ankštinių ar grūdinių augalų. Užtenka tik kartą paragauti, kad įsitikintum, jog žalieji grikiai – tai gyvas, švelnus ir skanus maistas.
Dažniausiai valgoma po 5-7 valgomus šaukštus per kartą, arba 100-150 g pavertus sausom kruopom (1 stiklinė su kaupu – 220 g ). Jei turite problemų su sveikata, sportuojate ar dirbate fizinį darbą, tokiu atveju reiktų suvartoti po 200-300 g (sausų kruopų) ir daugiau per dieną. Valgyti sudaiginus, reguliariai, ilgesnį laiką (keletą mėnesių) po 5-7 valgomus šaukštus 3 kartus per dieną.
Žalieji grikiai, trumpai pamirkyti vandenyje, dar netinka vartojimui. Griežtai draudžiu juos valgyti. Vien tik išmirkymo maža. Tuomet tik prasideda aktyvus skilimo procesas, bet dar nesumažėja inhibitorių aktyvumas. Reikia palaukti, kol grikiai visiškai sudygs, kad produktas taptų lengvai virškinamas.
Nerekomenduoju naudoti žaliųjų grikių želmenų, nes :
– tai neskanu.
– lapai ir stiebai turi nuodingų medžiagų. Atlikus bandymą su gyvūnais, buvo pastebėta, kad šeriant juos grikių želmenimis dideliais kiekiais, gyvūnams imdavo slinkti kailis!
Kuo vertingos daigintos sėklos?
1. Sėklų dygimo metu jose kelis kartus padaugėja maistinių medžiagų: vitaminų, mikroelementų, fermentų. Pavyzdžiui sudygusiuose kviečių grūduose atrasta 50 kartų didesnis vitamino E kiekis lyginant su nedaigintais grūdais, 10 kartų daugiau vitamino B6, 2-4 kartus daugiau vitaminų B1, B2, B3, PP, 2 kartus daugiau baltymų.
2. Daigintose sėklose esantys baltymai skatina ląstelių ir audinių dauginimąsi ir atsinaujinimą,
3. Puikus Omega 3 bei tirpiųjų skaidulų šaltinis. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, turi įtakos širdies ir smegenų veiklai, gerina kraujo sudėtį, saugo organizmą nuo mažakraujystės.
4. Tyrimais nustatyta, kad daigintose sėklose esančios biologiškai aktyvios medžiagos skatina žmogaus organizme vykstančius regeneracijos procesus, šalina iš jo toksines medžiagas, laisvuosius radikalus, nes jose gausu antioksidantų.
5. Daiguose esantis kalis saugo raumenis nuo atrofijos.
6. Vartojant daigintas sėklas gerėja virškinimas ir žarnyno peristaltika, mažėja pilvo pūtimas, nes daigintose sėklose gausu fermentų.
7. Stiprėja plaukai ir jų šaknelės, stabdomas plaukų slinkimas. Daigintos sėklos praturtina bet kurią sveiką dietą (subalansuotą mitybą).
Skirtingų rūšių sėklų skonis ir maistinės savybės skiriasi, daigintose:
– ridikėlių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2, B3 ir C, taip pat kalcio, fosforo, geležies, natrio ir magnio.
– lęšių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2, B3, B6, B12, C ir E, taip pat fosforo, geležies, cinko, magnio ir natrio. Lęšių sėklos, sumaišytos su kviečių, avižų, miežių, grikių, valgomųjų lęšių ar sojų sėklomis ir pagardintos medumi, – puikus skanėstas.
– porų sėklose gausu vitaminų, kalcio, fosforo, geležies, natrio ir magnio.
– ožragių sėklose gausu vitaminų B1, B2, B3, B5, A ir D, geležies, fosforo, cholino. Cholinas padeda skaidyti ir pašalinti riebalus. Daigintų ožragių ir kitų sėklų mišiniai patiekalui suteikia ne tik gerą skonį, bet ir malonų riešutų kvapą.
– linų sėklose gausu vitaminų E, F ir K, geležies, magnio, fosforo, jodo. 1-2 daigintos linų sėklos -puikus Omega 3 šaltinis. Daigintos linų sėklos vartojamos sumaišytos su kitomis daigintomis sėklomis.
– pipirnių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2, B3, C ir D, taip pat kalio, kalcio, jodo, geležies ir fosforo. Pipirnes gardu valgyti tiesiog su duona ar jomis apibarstyti virtas bulves. Puikiai tinka kiaušinių patiekalams pagardinti ar sumuštiniams, ypač su sūriu.
– garstyčių sėklose gausu vitaminų A, B1, B2 ir C, eterinio aliejaus, fosforo, kalio ir geležies. Garstyčių daigus gardu valgyti tiesiog su duona ar jais apibarstyti virtas bulves.
– liucernų sėklose gausu vitaminų C, A ir D, taip pat chlorofilo, 8 rūšių aminorūgščių, kurias žmogaus organizmas pasisavina su maistu arba vartojant maisto papildus. Liucernų ir saulėgrąžų daigų mišinys puikiai tinka salotoms pagardinti. Įrodyta, kad selenas, kurio gausu daigintose liucernų sėklose, saugo nuo vėžinių susirgimų.
Pipirinių, porų, ožragių, garstyčių bei ridikėlių daugintos sėklos – aštroko skonio, o linų bei liucernų sėklos – švelnaus skonio.
Daiginti tinka visų maistinių augalų (įvairių ankštinių daržovių, ridikų, ridikėlių, garstyčių, kopūstų, svogūnų, grūdinių augalų) ir kai kurių pašarinių augalų (vikių, liucernų, dobilų, ožiarūčių) sėklos.
Netinka bulvių, pomidorų ir pelėžirnių genties sėklos, nes jose kaupiasi toksiški junginiai – nuodingi glikozidai.
Skirtingų rūšių sėklos pasižymi skirtingomis skonio savybėmis.
maistologas 