Mityba ir energija: nekankintų jėgų trūkumas

Energijos ir gyvybinių jėgų trūkumas — vienas dažniausių šių dienų nusiskundimų. Daugelis žmonių beveik kiekvieną dieną atėjus tam tikram metui pasijunta visiškai netekę jėgų. Energijos stoka labai susijusi su mityba. Rinkdamiesi tinkamus organizmo „degalus“, galite iš esmės papildyti savo energijos atsargas ir kur kas geriau jaustis. Jei kraujyje trūksta cukraus, trūksta energijos aktyviai sportuoti. Jei norite sustiprinti kaulus ar atitolinti senatvę, labai padės tinkama mityba.

Mūsų valgomas maistas yra tarsi degalai, iš kurių organizmas gauna energijos. Kaip ugniai įskelti reikia malkų ar anglių, taip pat ir mums reikia maisto, kad galėtume gyvuoti. Maisto medžiagų teikiama energija yra kompleksinio proceso rezultatas — šis procesas nesibaigia vos įsidėjus rekomenduojamo sveiko maisto į burną.

Į organizmą patekęs maistas virsta gryna energija keturiomis pakopomis:

1. Virškinimas. Nurytas maistas patenka į virškinamąjį traktą. Maistas susmulkinamas – iš pradžių sukramtomas, vėliau jį skaido skrandžio rūgštys ir plonosios žarnos virškinimo fermentai, kol pagaliau per žarnų sieneles maisto
medžiagos rezorbuojasi į kraują.

2. Maisto perdirbimas. Iš žarnų į kraują patekusias maisto daleles toliau perdirba kepenys. Kai kurios maisto medžiagų dalelės galutinai suskaidomos jau virškinamajame trakte, o kitas turi apdoroti kepenų fermentai, kad jos virstų gyvybiniais organizmo ‘degalais’.

3. Išnešiojimas. Kepenyse apdorotas maisto medžiagas kraujas išnešioja po visus kūno audinius.

4. Medžiagų apykaita. Medžiagų apykaitos esmė — maisto medžiagų sąveika su deguonimi, tai yra ląstelėse, pagrindiniuose organizmo sandaros blokuose, vykstantis degimo procesas, kurio metu sukuriama gyvybinė energija. Mūsų kūnas susideda iš trilijonų ląstelių, kurios nuolat absorbuoja maisto medžiagų molekules. Ląstelėse vykstančios cheminės reakcijos ir gamina energiją. Kad šios reakcijos galėtų normaliai vykti, į ląsteles turi patekti įvairių maisto medžiagų.

Jei sutrinka bent viena minėto proceso grandis, organizmas pajunta energijos trūkumą. Pavyzdžiui, sustojus virškinimui iš plonosios žarnos j kraują rezorbuojasi per mažai maisto medžiagų ir organizmas iškart pajunta energijos badą. Trūkstant kokių nors maisto medžiagų, gali sutrikti ląstelėse vykstantis energijos gaminimo procesas. Energiją gaminančios gyvybinės organizmo sistemos tik tada gerai atlieka savo funkcijas, kai normaliai vyksta virškinimas, kraujo apytaka ir biocheminiai procesai.

• Alkiui numalšinti nėra geresnio produkto už bananą! Saldžiame banano minkštime idealiai dera paprastieji ir sudėtiniai angliavandeniai. Pirmieji greitai prisodrina organizmą gliukozės, suteikia sotumo jausmą, antrieji šį pojūtį ilgina, nes lėtai juos skaido ir įsisiurbia į kraują.

Daiginti grikiai ir želmenys

Žalieji grikiai, skirti daiginimui, yra pilnai subalansuotas savo sudėtimi maisto produktas. Daiginant jo nauda padidėja daugybę kartų. Jei jums svarbi jūsų sveikata, tuomet maistas, kurį valgote, turėtų būti augalinis, žalias, kiek galima mažiau apdorotas – gyvas, o tai reiškia – gebantis sudygti.

Žalieji grikiai turi savyje tripsino inhibitoriaus, kuris atsparus bet kokiam terminiam apdorojimui. Tripsinas trukdo organizmui pasisavinti baltymus. Ir egzistuoja tik vienas būdas sumažinti jo aktyvumą – tai daiginti augalo sėklas. Tikri žali, neapdoroti grikiai lengvai daiginami, greitai sudygsta. Be to, jų daigai daug skanesni, nei kitų ankštinių ar grūdinių augalų. Užtenka tik kartą paragauti, kad įsitikintum, jog žalieji grikiai – tai gyvas, švelnus ir skanus maistas.

Dažniausiai valgoma po 5-7 valgomus šaukštus per kartą, arba 100-150 g pavertus sausom kruopom (1 stiklinė su kaupu – 220 g ). Jei turite problemų su sveikata, sportuojate ar dirbate fizinį darbą, tokiu atveju reiktų suvartoti po 200-300 g (sausų kruopų) ir daugiau per dieną. Valgyti sudaiginus, reguliariai, ilgesnį laiką (keletą mėnesių) po 5-7 valgomus šaukštus 3 kartus per dieną.

Žalieji grikiai, trumpai pamirkyti vandenyje, dar netinka vartojimui. Griežtai draudžiu juos valgyti. Vien tik išmirkymo maža. Tuomet tik prasideda aktyvus skilimo procesas, bet dar nesumažėja inhibitorių aktyvumas. Reikia palaukti, kol grikiai visiškai sudygs, kad produktas taptų lengvai virškinamas.

Nerekomenduoju naudoti žaliųjų grikių želmenų, nes :

– tai neskanu.

– lapai ir stiebai turi nuodingų medžiagų. Atlikus bandymą su gyvūnais, buvo pastebėta, kad šeriant juos grikių želmenimis dideliais kiekiais, gyvūnams imdavo slinkti kailis!

mini paskola

Maistas kaip vaistas

Gyvenimas mums suteikia begalę pasirinkimų. Vienas iš jų, kai kalbame apie mitybą. Daugelį maisto produktų pasirenkame be reikalo, o tų kurių turėtume valgyti – vengiame. Kitaip tariant, mes pamirštame, kad maisto produktuose yra gydomųjų elementų.
Maistas yra vaistas, nes jis suteikia energijos augimui ir vystymuisi.

Hipokratas, laikomas Vakarų medicinos tėvu, yra pasakęs – „mityba yra sveikatos esmė. Tegul maistas būna jūsų vaistas“. Pati gamta duoda mums maisto, turinčio sveikatai ir gyvybingumui reikalingų savybių, kurios leidžia nugalėti ligas bei užtikrina gerą sveikatą. Dabar žinome, kad mažiau nei 15 proc. šiuolaikinių negalavimų ir sutrikimų yra genetinės kilmės. Pirminės vakarietiškų ligų priežastys slypi mitybos įpročiuose, priklauso nuo gyvenimo būdo. Rafinuoti maisto produktai neabejotinai yra pagrindiniai vakarietiškų sveikatos problemų bei prastos sveikatos kaltininkai. Jie nesuteikia atstatomųjų galių, kurias kadaise gaudavome iš nerafinuoto, gryno maisto. Pavyzdžiui, perdirbant viso grūdo javų miltus į baltus aukščiausios rūšies miltus, iš jų pašalinama 80 proc. visų mineralų, 90 proc. visų vitaminų ir beveik visos skaidulos.
Lygiai taip pat, dezodoruojant ir rafinuojant aliejų, iš jų dingsta daug svarbių maistingų medžiagų, susidaro nenatūralūs junginiai. Balta duona, balti ryžiai, baltas cukrus, balti makaronai, rafinuotas ir dezodoruotas aliejus perdirbimo metu tarsi pakeičiami į „tuščias“ kalorijas.

Dukart tapęs Nobelio premijos laureatas Linus Pauling pasakė: „Pilnavertė mityba – tai ateities medicina“.