Cukraus kiekis kraujyje, energija ir cukrinis diabetas

Energijos atsargas organizmas kaupia riebalų ir krakmolą primenančios medžiagos glikogeno (žr. ‘Energijos atsargos‘) pavidalu. Tačiau šios degalų atsargos gali teikti energijos tik virtusios cukrumi. Kraujyje esantis cukrus yra tiesioginis gyvybinės energijos šaltinis. Nors riebalų ir glikogeno atsargų organizme gali būti pakankamai, tačiau kraujyje vis tiek gali trūkti cukraus ir organizmas negaus reikiamo energijos kiekio.

Kaip angliavandeniai virsta energija?

Angliavandeniai yra svarbiausias gyvybinės energijos šaltinis. Organizme angliavandenių turintis maistas patiria daug pokyčių, kol atpalaiduoja energiją. Per burną patekusius į virškinamąjį traktą angliavandenius fermentai skaldo į monosacharidus ir šie patenka į kraujotaką. Rezorbavusis angliavandenių molekulėms kraujyje padidėja cukraus kiekis. Kepenys, kūgio pavidalo organas, po kuriuo giliau pilvo ertmėje yra skrandis, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje išskirdamos insuliną. Šis labai svarbus hormonas padeda ląstelėms absorbuoti cukrų. Dėl sąveikos su insulinu cukrus gali gaminti energiją, be to, insulinas palaiko optimalų cukraus kiekį kraujyje.

Dėmesio!

Nors energijos trūkumo priežastis dažnai būna sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, nuolatinis nuovargis gali būti ir kai kurių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, mažakraujystės ar skydliaukės funkcijų sutrikimo požymis. Jei nuolat jaučiatės pavargę, būtinai pasitarkite su gydytoju.

Cukrinis diabetas

Cukrinis diabetas, arba cukraligė, šiuo metu Vakaruose yra viena dažniausių mirties priežasčių. Nors iš pažiūros diabetikai gyvena aktyvų, normalų gyvenimą, cukrinis diabetas yra sunki liga, kurią dažnai lydi rimtos komplikacijos.

Sergant cukriniu diabetu sutrinka angliavandenių apykaita ir cukraus kiekis kraujyje nenormaliai padidėja. Maždaug 90 procentų diabetikų serga II tipo cukralige, kuriai nebūdingas sumažėjęs insulino kiekis. Ja dažniausiai suserga pagyvenę žmonės. Sergant II tipo cukriniu diabetu normalią organizmo būklę padeda palaikyti speciali dieta ir / arba geriamieji vaistai. Šio tipo liga dar vadinama nuo insulino nepriklausančiuoju diabetu. Juo sergant kartais taikomas ir gydymas insulinu, jei kitos priemonės nepakankamai padeda.

Sergantiems nuo insulino nepriklausančiu diabetu skiriama tokia pati dieta, kaip ir hipoglikemijos (apie ją parašysiu kitame straipsnyje) atveju. Maitintis reikia reguliariai, maisto produktai turi būti mažo glikemijos indekso.

Energijos atsargos

Gyvybinės energijos atsargos kaupiamos trimis pavidalais. Organizmas lengviausiai gauna energijos iš kraujyje esančio cukraus. Kadangi cukrus sparčiai panaudojamas energijai gaminti, jo kiekis kraujyje labai nepastovus. Cukraus kiekį kraujyje reikia nuolat papildyti iš kito – didesnio „degalų“ šaltinio. Šis šaltinis – glikogenas, kurio struktūra artima krakmolui. Glikogeno atsargos kaupiasi raumenyse ir kepenyse. Glikogenas lengvai virsta cukrumi, kurį degindamas organizmas gauna energijos. Trečiasis energijos „sandėlis” yra riebalai. Riebalų pavidalu sukaupta potenciali energija gerokai didesnė nei gaunama iš glikogeno, tačiau organizmas iš riebalų energijos gauna kur kas sunkiau.

Jei kūno sukauptą energiją lygintume su pinigų atsargomis, kraujyje esantį cukrų būtų galima vadinti kišenėje ar piniginėje laikomais pinigais – jie lengvai pasiekiami, tačiau palyginti greitai išeikvojami; glikogenas prilygsta einamajai banko sąskaitai, iš kurios nesunku papildyti piniginę; riebalai – tarsi solidus terminuotasis indėlis, kurį kebliau paimti.

Kraujyje esantis cukrus tiesiogiai panaudojamas energijai gaminti. Raumenyse ir kepenyse sukauptos glikogeno atsargos
panaudojamos kaip energijos šaltinis, kai kraujyje sumažėja cukraus. Riebalų pavidalu sukauptos potencialios energijos atsargos yra paskutinis energijos šaltinis – jis panaudojamas tik išimtiniais atvejais.

Energijos teikiantis maistas

Trys pagrindinės energijos teikiančios maisto sudedamosios dalys yra angliavandeniai, riebalai ir baltymai.Tam tikras šių pagrindinių elementų santykis lemia maisto kaip energijos šaltinio kokybę.

Angliavandeniai

Angliavandenių šaltinis – cukrus ir krakmolas. Angliavandenių junginių pagrindas – monosacharidų molekulės. Tipiškos monosacharidų molekulės yra gliukozės (cukraus) struktūros pagrindas. Krakmolas — ilgų monosacharidų molekulių grandinių junginys. Vykstant medžiagų apykaitai ląstelėse sukuriamos energijos kiekis matuojamas kalorijomis. Organizmo sudegintas gramas angliavandenių išskiria maždaug 4 kilokalorijas. Reikiamą cukraus kiekį kraujyje iš esmės palaiko angliavandeniai – iš kitų maisto medžiagų organizmas gali gauti tik labai ribotą cukraus kiekį. Vadinasi, angliavandeniai
yra būtina mitybos dalis, vienas pagrindinių energijos šaltinių. Angliavandenių gausu duonoje, ryžiuose, makaronuose, sausainiuose, javainiuose, bulvėse, šviežiuose ir džiovintuose vaisiuose, pupelėse, žirniuose, uogienėje, meduje.

Riebalai

Pagrindinis riebalų komponentas – triglicerido molekulė. Prieš rezorbuodamosi į kraują triglicerido molekulės virškinimo metu suskaidomos. Kai kuriuos pagrindinius riebalų komponentus organizmas naudoja kaip degalus – sudegintas gramas riebalų išskiria 9 kilokalorijas. Tačiau didžioji maiste esančių trigliceridų dalis vėl virsta riebalais, kurie kaupiasi organizme. Nors daug riebalų turintys maisto produktai papildo organizmo degalų atsargas, tačiau jų teikiama energija sunkiai atsipalaiduoja ir valgant daug riebaus maisto galima pakenkti savo sveikatai. Daug riebalų turintys maisto produktai — sviestas,
margarinas, įvairių rūšių aliejus, mėsa ir paukštiena (ypač jautiena, aviena, kiauliena ir antiena), padažai, paštetai, sūris.

Baltymai

Baltymai yra stambiamolekuliniai junginiai, kurie skaidomi skyla į aminorūgštis. Aminorūgštys organizmui būtinos kaip audinių, pavyzdžiui, raumenų, hormonų ir fermentų struktūros pagrindas. Kraštutinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, badaujant, kai išeikvojamos angliavandenių ir riebalų atsargos, aminorūgštis organizmas gali panaudoti kaip dalinį energijos šaltinį.
Sudegintas gramas baltymų išskiria maždaug 4 kilokalorijas.Tačiau esant normaliai organizmo būklei baltymai beveik negeneruoja energijos. Daug baltymų yra mėsoje, riešutuose, ankštiniuose augaluose (žirniuose, pupelėse, lęšiuose), žuvyje, piene, sūryje, jogurte, kiaušiniuose.

Mityba ir energija: nekankintų jėgų trūkumas

Energijos ir gyvybinių jėgų trūkumas — vienas dažniausių šių dienų nusiskundimų. Daugelis žmonių beveik kiekvieną dieną atėjus tam tikram metui pasijunta visiškai netekę jėgų. Energijos stoka labai susijusi su mityba. Rinkdamiesi tinkamus organizmo „degalus“, galite iš esmės papildyti savo energijos atsargas ir kur kas geriau jaustis. Jei kraujyje trūksta cukraus, trūksta energijos aktyviai sportuoti. Jei norite sustiprinti kaulus ar atitolinti senatvę, labai padės tinkama mityba.

Mūsų valgomas maistas yra tarsi degalai, iš kurių organizmas gauna energijos. Kaip ugniai įskelti reikia malkų ar anglių, taip pat ir mums reikia maisto, kad galėtume gyvuoti. Maisto medžiagų teikiama energija yra kompleksinio proceso rezultatas — šis procesas nesibaigia vos įsidėjus rekomenduojamo sveiko maisto į burną.

Į organizmą patekęs maistas virsta gryna energija keturiomis pakopomis:

1. Virškinimas. Nurytas maistas patenka į virškinamąjį traktą. Maistas susmulkinamas – iš pradžių sukramtomas, vėliau jį skaido skrandžio rūgštys ir plonosios žarnos virškinimo fermentai, kol pagaliau per žarnų sieneles maisto
medžiagos rezorbuojasi į kraują.

2. Maisto perdirbimas. Iš žarnų į kraują patekusias maisto daleles toliau perdirba kepenys. Kai kurios maisto medžiagų dalelės galutinai suskaidomos jau virškinamajame trakte, o kitas turi apdoroti kepenų fermentai, kad jos virstų gyvybiniais organizmo ‘degalais’.

3. Išnešiojimas. Kepenyse apdorotas maisto medžiagas kraujas išnešioja po visus kūno audinius.

4. Medžiagų apykaita. Medžiagų apykaitos esmė — maisto medžiagų sąveika su deguonimi, tai yra ląstelėse, pagrindiniuose organizmo sandaros blokuose, vykstantis degimo procesas, kurio metu sukuriama gyvybinė energija. Mūsų kūnas susideda iš trilijonų ląstelių, kurios nuolat absorbuoja maisto medžiagų molekules. Ląstelėse vykstančios cheminės reakcijos ir gamina energiją. Kad šios reakcijos galėtų normaliai vykti, į ląsteles turi patekti įvairių maisto medžiagų.

Jei sutrinka bent viena minėto proceso grandis, organizmas pajunta energijos trūkumą. Pavyzdžiui, sustojus virškinimui iš plonosios žarnos j kraują rezorbuojasi per mažai maisto medžiagų ir organizmas iškart pajunta energijos badą. Trūkstant kokių nors maisto medžiagų, gali sutrikti ląstelėse vykstantis energijos gaminimo procesas. Energiją gaminančios gyvybinės organizmo sistemos tik tada gerai atlieka savo funkcijas, kai normaliai vyksta virškinimas, kraujo apytaka ir biocheminiai procesai.

• Alkiui numalšinti nėra geresnio produkto už bananą! Saldžiame banano minkštime idealiai dera paprastieji ir sudėtiniai angliavandeniai. Pirmieji greitai prisodrina organizmą gliukozės, suteikia sotumo jausmą, antrieji šį pojūtį ilgina, nes lėtai juos skaido ir įsisiurbia į kraują.