Energijos atsargas organizmas kaupia riebalų ir krakmolą primenančios medžiagos glikogeno (žr. ‘Energijos atsargos‘) pavidalu. Tačiau šios degalų atsargos gali teikti energijos tik virtusios cukrumi. Kraujyje esantis cukrus yra tiesioginis gyvybinės energijos šaltinis. Nors riebalų ir glikogeno atsargų organizme gali būti pakankamai, tačiau kraujyje vis tiek gali trūkti cukraus ir organizmas negaus reikiamo energijos kiekio.
Kaip angliavandeniai virsta energija?
Angliavandeniai yra svarbiausias gyvybinės energijos šaltinis. Organizme angliavandenių turintis maistas patiria daug pokyčių, kol atpalaiduoja energiją. Per burną patekusius į virškinamąjį traktą angliavandenius fermentai skaldo į monosacharidus ir šie patenka į kraujotaką. Rezorbavusis angliavandenių molekulėms kraujyje padidėja cukraus kiekis. Kepenys, kūgio pavidalo organas, po kuriuo giliau pilvo ertmėje yra skrandis, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje išskirdamos insuliną. Šis labai svarbus hormonas padeda ląstelėms absorbuoti cukrų. Dėl sąveikos su insulinu cukrus gali gaminti energiją, be to, insulinas palaiko optimalų cukraus kiekį kraujyje.
Dėmesio!
Nors energijos trūkumo priežastis dažnai būna sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, nuolatinis nuovargis gali būti ir kai kurių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, mažakraujystės ar skydliaukės funkcijų sutrikimo požymis. Jei nuolat jaučiatės pavargę, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas, arba cukraligė, šiuo metu Vakaruose yra viena dažniausių mirties priežasčių. Nors iš pažiūros diabetikai gyvena aktyvų, normalų gyvenimą, cukrinis diabetas yra sunki liga, kurią dažnai lydi rimtos komplikacijos.
Sergant cukriniu diabetu sutrinka angliavandenių apykaita ir cukraus kiekis kraujyje nenormaliai padidėja. Maždaug 90 procentų diabetikų serga II tipo cukralige, kuriai nebūdingas sumažėjęs insulino kiekis. Ja dažniausiai suserga pagyvenę žmonės. Sergant II tipo cukriniu diabetu normalią organizmo būklę padeda palaikyti speciali dieta ir / arba geriamieji vaistai. Šio tipo liga dar vadinama nuo insulino nepriklausančiuoju diabetu. Juo sergant kartais taikomas ir gydymas insulinu, jei kitos priemonės nepakankamai padeda.
Sergantiems nuo insulino nepriklausančiu diabetu skiriama tokia pati dieta, kaip ir hipoglikemijos (apie ją parašysiu kitame straipsnyje) atveju. Maitintis reikia reguliariai, maisto produktai turi būti mažo glikemijos indekso.
maistologas 