Mityba ir energija: nekankintų jėgų trūkumas

Energijos ir gyvybinių jėgų trūkumas — vienas dažniausių šių dienų nusiskundimų. Daugelis žmonių beveik kiekvieną dieną atėjus tam tikram metui pasijunta visiškai netekę jėgų. Energijos stoka labai susijusi su mityba. Rinkdamiesi tinkamus organizmo „degalus“, galite iš esmės papildyti savo energijos atsargas ir kur kas geriau jaustis. Jei kraujyje trūksta cukraus, trūksta energijos aktyviai sportuoti. Jei norite sustiprinti kaulus ar atitolinti senatvę, labai padės tinkama mityba.

Mūsų valgomas maistas yra tarsi degalai, iš kurių organizmas gauna energijos. Kaip ugniai įskelti reikia malkų ar anglių, taip pat ir mums reikia maisto, kad galėtume gyvuoti. Maisto medžiagų teikiama energija yra kompleksinio proceso rezultatas — šis procesas nesibaigia vos įsidėjus rekomenduojamo sveiko maisto į burną.

Į organizmą patekęs maistas virsta gryna energija keturiomis pakopomis:

1. Virškinimas. Nurytas maistas patenka į virškinamąjį traktą. Maistas susmulkinamas – iš pradžių sukramtomas, vėliau jį skaido skrandžio rūgštys ir plonosios žarnos virškinimo fermentai, kol pagaliau per žarnų sieneles maisto
medžiagos rezorbuojasi į kraują.

2. Maisto perdirbimas. Iš žarnų į kraują patekusias maisto daleles toliau perdirba kepenys. Kai kurios maisto medžiagų dalelės galutinai suskaidomos jau virškinamajame trakte, o kitas turi apdoroti kepenų fermentai, kad jos virstų gyvybiniais organizmo ‘degalais’.

3. Išnešiojimas. Kepenyse apdorotas maisto medžiagas kraujas išnešioja po visus kūno audinius.

4. Medžiagų apykaita. Medžiagų apykaitos esmė — maisto medžiagų sąveika su deguonimi, tai yra ląstelėse, pagrindiniuose organizmo sandaros blokuose, vykstantis degimo procesas, kurio metu sukuriama gyvybinė energija. Mūsų kūnas susideda iš trilijonų ląstelių, kurios nuolat absorbuoja maisto medžiagų molekules. Ląstelėse vykstančios cheminės reakcijos ir gamina energiją. Kad šios reakcijos galėtų normaliai vykti, į ląsteles turi patekti įvairių maisto medžiagų.

Jei sutrinka bent viena minėto proceso grandis, organizmas pajunta energijos trūkumą. Pavyzdžiui, sustojus virškinimui iš plonosios žarnos j kraują rezorbuojasi per mažai maisto medžiagų ir organizmas iškart pajunta energijos badą. Trūkstant kokių nors maisto medžiagų, gali sutrikti ląstelėse vykstantis energijos gaminimo procesas. Energiją gaminančios gyvybinės organizmo sistemos tik tada gerai atlieka savo funkcijas, kai normaliai vyksta virškinimas, kraujo apytaka ir biocheminiai procesai.

• Alkiui numalšinti nėra geresnio produkto už bananą! Saldžiame banano minkštime idealiai dera paprastieji ir sudėtiniai angliavandeniai. Pirmieji greitai prisodrina organizmą gliukozės, suteikia sotumo jausmą, antrieji šį pojūtį ilgina, nes lėtai juos skaido ir įsisiurbia į kraują.

Bananai sveikatai

Nors bananuose yra 4 kartus daugiau baltymų, 2 kartus angliavandenių, 3 kartus fosforo, 5 kartus vitamino A bei geležies ir 2 kartus kitų vitaminų bei mineralų nei obuoliuose, pagrindinis jų elementas, dėl kurio itin vertinami bananai, yra būtent kalis.

• Bananai, kaip ir visi vaisiai, savyje turi vitamino C, kuris yra galingas antioksidantas, padedantis organizmui nesenti bei padedantis kovoti su peršalimu.• Dėl bananuose esančio vitamino E, reguliarus bananų valgymas stabdo senatvės požymius, didina odos stangrumą ir yra gera profilaktinė priemonė prieš raukšles.

• Vitaminas PP, kurio yra bananuose, yra svarbus medžiagų apykaitos procesuose, kurie vyksta organizme.

• Bananuose gausu B grupės vitaminų, tad jie gerina protinę veiklą ir susikaupimą, stiprina nervų sistemą, didina atsparumą stresui.

• Be to, bananuose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio ir nedidelis kiekis geležies.

• Bananai yra svarbus energijos šaltinis. Juose daug angliavandenių – sacharozės, fruktozės, gliukozės, taip pat vitaminų, mineralinių medžiagų. Du bananai suteikia pakankamai energijos 90 minučių trukmės intensyviai mankštai, todėl jie yra ypač vertinami sportininkų.

• Hipertenzija – bananas yra mūsų širdies draugas, kadangi jis yra geriausias kalio šaltinis (100 g bananų turi 370 mg kalio). Suvalgant 3-4 bananus per dieną, galima patenkinti beveik pusę paros normos šio labai svarbaus mūsų organizmui, metalo. Kalis yra būtinas normaliam širdies raumens funkcionavimui, be to skatina vandens ir druskų apytaką organizme. Todėl reguliarus bananų valgymas sumažina insulto bei infarkto riziką bei normalizuoja padidintą kraujospūdį.