Energijos atsargos

Gyvybinės energijos atsargos kaupiamos trimis pavidalais. Organizmas lengviausiai gauna energijos iš kraujyje esančio cukraus. Kadangi cukrus sparčiai panaudojamas energijai gaminti, jo kiekis kraujyje labai nepastovus. Cukraus kiekį kraujyje reikia nuolat papildyti iš kito – didesnio „degalų“ šaltinio. Šis šaltinis – glikogenas, kurio struktūra artima krakmolui. Glikogeno atsargos kaupiasi raumenyse ir kepenyse. Glikogenas lengvai virsta cukrumi, kurį degindamas organizmas gauna energijos. Trečiasis energijos „sandėlis” yra riebalai. Riebalų pavidalu sukaupta potenciali energija gerokai didesnė nei gaunama iš glikogeno, tačiau organizmas iš riebalų energijos gauna kur kas sunkiau.

Jei kūno sukauptą energiją lygintume su pinigų atsargomis, kraujyje esantį cukrų būtų galima vadinti kišenėje ar piniginėje laikomais pinigais – jie lengvai pasiekiami, tačiau palyginti greitai išeikvojami; glikogenas prilygsta einamajai banko sąskaitai, iš kurios nesunku papildyti piniginę; riebalai – tarsi solidus terminuotasis indėlis, kurį kebliau paimti.

Kraujyje esantis cukrus tiesiogiai panaudojamas energijai gaminti. Raumenyse ir kepenyse sukauptos glikogeno atsargos
panaudojamos kaip energijos šaltinis, kai kraujyje sumažėja cukraus. Riebalų pavidalu sukauptos potencialios energijos atsargos yra paskutinis energijos šaltinis – jis panaudojamas tik išimtiniais atvejais.

Energijos teikiantis maistas

Trys pagrindinės energijos teikiančios maisto sudedamosios dalys yra angliavandeniai, riebalai ir baltymai.Tam tikras šių pagrindinių elementų santykis lemia maisto kaip energijos šaltinio kokybę.

Angliavandeniai

Angliavandenių šaltinis – cukrus ir krakmolas. Angliavandenių junginių pagrindas – monosacharidų molekulės. Tipiškos monosacharidų molekulės yra gliukozės (cukraus) struktūros pagrindas. Krakmolas — ilgų monosacharidų molekulių grandinių junginys. Vykstant medžiagų apykaitai ląstelėse sukuriamos energijos kiekis matuojamas kalorijomis. Organizmo sudegintas gramas angliavandenių išskiria maždaug 4 kilokalorijas. Reikiamą cukraus kiekį kraujyje iš esmės palaiko angliavandeniai – iš kitų maisto medžiagų organizmas gali gauti tik labai ribotą cukraus kiekį. Vadinasi, angliavandeniai
yra būtina mitybos dalis, vienas pagrindinių energijos šaltinių. Angliavandenių gausu duonoje, ryžiuose, makaronuose, sausainiuose, javainiuose, bulvėse, šviežiuose ir džiovintuose vaisiuose, pupelėse, žirniuose, uogienėje, meduje.

Riebalai

Pagrindinis riebalų komponentas – triglicerido molekulė. Prieš rezorbuodamosi į kraują triglicerido molekulės virškinimo metu suskaidomos. Kai kuriuos pagrindinius riebalų komponentus organizmas naudoja kaip degalus – sudegintas gramas riebalų išskiria 9 kilokalorijas. Tačiau didžioji maiste esančių trigliceridų dalis vėl virsta riebalais, kurie kaupiasi organizme. Nors daug riebalų turintys maisto produktai papildo organizmo degalų atsargas, tačiau jų teikiama energija sunkiai atsipalaiduoja ir valgant daug riebaus maisto galima pakenkti savo sveikatai. Daug riebalų turintys maisto produktai — sviestas,
margarinas, įvairių rūšių aliejus, mėsa ir paukštiena (ypač jautiena, aviena, kiauliena ir antiena), padažai, paštetai, sūris.

Baltymai

Baltymai yra stambiamolekuliniai junginiai, kurie skaidomi skyla į aminorūgštis. Aminorūgštys organizmui būtinos kaip audinių, pavyzdžiui, raumenų, hormonų ir fermentų struktūros pagrindas. Kraštutinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, badaujant, kai išeikvojamos angliavandenių ir riebalų atsargos, aminorūgštis organizmas gali panaudoti kaip dalinį energijos šaltinį.
Sudegintas gramas baltymų išskiria maždaug 4 kilokalorijas.Tačiau esant normaliai organizmo būklei baltymai beveik negeneruoja energijos. Daug baltymų yra mėsoje, riešutuose, ankštiniuose augaluose (žirniuose, pupelėse, lęšiuose), žuvyje, piene, sūryje, jogurte, kiaušiniuose.

Bananai sveikatai

Nors bananuose yra 4 kartus daugiau baltymų, 2 kartus angliavandenių, 3 kartus fosforo, 5 kartus vitamino A bei geležies ir 2 kartus kitų vitaminų bei mineralų nei obuoliuose, pagrindinis jų elementas, dėl kurio itin vertinami bananai, yra būtent kalis.

• Bananai, kaip ir visi vaisiai, savyje turi vitamino C, kuris yra galingas antioksidantas, padedantis organizmui nesenti bei padedantis kovoti su peršalimu.• Dėl bananuose esančio vitamino E, reguliarus bananų valgymas stabdo senatvės požymius, didina odos stangrumą ir yra gera profilaktinė priemonė prieš raukšles.

• Vitaminas PP, kurio yra bananuose, yra svarbus medžiagų apykaitos procesuose, kurie vyksta organizme.

• Bananuose gausu B grupės vitaminų, tad jie gerina protinę veiklą ir susikaupimą, stiprina nervų sistemą, didina atsparumą stresui.

• Be to, bananuose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio ir nedidelis kiekis geležies.

• Bananai yra svarbus energijos šaltinis. Juose daug angliavandenių – sacharozės, fruktozės, gliukozės, taip pat vitaminų, mineralinių medžiagų. Du bananai suteikia pakankamai energijos 90 minučių trukmės intensyviai mankštai, todėl jie yra ypač vertinami sportininkų.

• Hipertenzija – bananas yra mūsų širdies draugas, kadangi jis yra geriausias kalio šaltinis (100 g bananų turi 370 mg kalio). Suvalgant 3-4 bananus per dieną, galima patenkinti beveik pusę paros normos šio labai svarbaus mūsų organizmui, metalo. Kalis yra būtinas normaliam širdies raumens funkcionavimui, be to skatina vandens ir druskų apytaką organizme. Todėl reguliarus bananų valgymas sumažina insulto bei infarkto riziką bei normalizuoja padidintą kraujospūdį.